- dvilkčioti
- dvi̇̀lkčioti vksm.
.
.
dvilkčioti — dvìlkčioti, ioja, iojo intr. 1. dvelkti po truputį: Švaistomo oro srovės dvilkčiojo į veidus rš. Nepakenčiamai dvilkčiojo šaltis rš. 2. Gs žr. dvilksėti … Dictionary of the Lithuanian Language
blėkčioti — blėkčioti, ioja, iojo intr. dėbčioti, dvilkčioti: Vakar Onikė blėkčiojo blėkčiojo, turbūt pyko, kad nevedžiau šokti Vdk … Dictionary of the Lithuanian Language